Montažinė muzika 2

Pamenat, kadais rašiau apie entuziastingą bičą, klepą, būgnus, video kamerą ir daug laiko montažui? Imeščiau nuorodą, bet tas video jau pratrintas iš youtubės 😦
Nieko tokio – turiu ne blogesnį 🙂 Tik šį kart ne bičas, ir be klepo, bet žiauriai charizmatiška mergaičiukė

Vodpod videos no longer available.

posted with vodpod

 

Man patiko 🙂

Roko istorija: V dalis

Jei neklystu, 70 – tuosius pavadinau spalvingiausiu dešimtmečiu roko istorijoje? Na taip, muzikine prasme tada tikrai buvo daugiausia spalvų, tačiau tiesiogine prasme spalvingiausias dešimtmetis be konkurencijos buvo 80 – tieji….

Šukuosenos, skudurėliai ir komercija

Kaip jau minėjau, 70 – tųjų pabaigoje muzikinė erdvė buvo pripildyta pačių įvairiausių įdomių roko stilių. Sunku trumpai paaiškint kas trenkė roko muzikantams ir jų gerbėjams į galvą 80 – tųjų pradžioje, bet apibendrinus galima būtų sakyti taip: trenkė pinigai ir šlovė 🙂 Atsiradus MTV (1981 m.), roko muzikai jau nebereikėjo sudėtingų ir įdomių melodijų, gilių ir prasmingų tekstų bei įmantrių aranžuočių. Kad roką rodytų per žydruosius ekranus jis turėjo pasikeist ir įgyt MTV formatui būdingų bruožų: 

• lengvai įsimenamos, kabinančios melodijos,
• visiems suprantami, aktualūs ir paprasti tekstai (apie laiminga arba nelabai meilę bei kitas paauglių problemas),
• trumpos, aiškios muzikinės struktūros dainos (tema, priedainis, tema, priedainis, solo, priedainis. Bėje tuo metu “išrastas“ ir Power baladės “formatas“ – galingai skambant, bet saldi ir už širdies griebianti roko baladė.)
• ryški, šokiruojanti išvaizda (paaugliams to reikia ir jie tai gavo).

Žinoma rokas nevirto lengvučiu, sintezatoriniu popsiuku – liko ir kieti rifai, ir sudėtingi soliakai ir trankus ritmas. Tiesiog visa tai, buvo “pritemta“ iki plačiosioms masėms priimtino, komerciškai sėkmingo skambesio, kuris kartu su spalvinga to meto rokerių išvaizdą padarė Hair metal’ą (toks tiksliausias šio stiliaus pavadinimas, nors dažniausiai mūsuose jis vadinamas glamu) nesvietiškai populiariu.
Na užteks postringaut imam ir pažiūrim.

Nuo komentarų apie šukuosenas ir apranga susilaikau 🙂 Ale Jūsų komantarai viada laukiami.
Pasakysiu trumpai – nesmerkiu ir neniekinu hair metal’o. Tiesiog rokas tapo daugiau paauglių muzika, daugiau orientuota į plačiąsias mases. Ko gero tai natūralus evoliucijos procesas.
Jei manote kitaip – būtų labai smagu paskaityt Jūsų nuomones komentaruose.
O man belieka pavardint kelias garsiausias Hair metal grupes

Guns n Roses

Mötley Crüe

 

W.A.S.P.

Dokken

Europe

Ratt

Ir dar daug, daug kitų.

Atsvara skudurams – “plieninis“ metalas.

Na ir kaip visada susiduriame su balanso reiškiniu 🙂 Jei rokas pasidarė komerciškas ir saldus, kažkokia jėga turėjo tai atsvert ir ta jėga tapo…… metalas. Tikrasis metalas :)}
Savaime aišku, kad pasaulyje radosi tiek roko muzikantų, tiek jų gerbėjų, kuriem tokia roko revoliucija buvo visai ne prie širdies. To pasekoje radosi keletas sunkiojo metalo žanrų, kurių negalima nepaminėt, kalbant apie 80 tųjų roko muziką.

Thrash’as
80 tųjų pradžioje, JAV vakaruose gimęs greitas, trankus, ir agresyvus metalo žanras. Jei to meto rokeriai dainavo lengvas daineles apie meilę, mokyklos nelankymą ir alaus gėrimą už kokio nors kampo, tai thrasho muzikoje apskritai sunkiai pavyktų atrast aiškią melodiją, o tekstai gerokai agresyvesni ir apnuoginatys gerokai rimtesnes ir gilesnias visuomenės bėdas.

Pagrindinės Thrasho grupės buvo Metallica (apie kurią reikėtų atskiro straipsnio), Slayer, Megadeth, Anthrax ir keletas kitų.

NWOBHM

New Wave Of British Heavy Metal nors ir užgimęs 70 tųjų pabaigoje, didžiausią pagreitį įgavo būtent devintajame dešimtmetyje. Jei senųjų Heavy metal grupių (Deep Purple, Led Zeppelin, Black Sabbath ir t.t.) skambesys buvo labiau bliuzinis, tai NWOBHM grupės grojo gerokai greitesnį, kietesnį ir agresyvesnį metalą.

 

Iron Maiden, Motorhead, Saxon, Diamond Head buvo populiariausios NWOBHM grupės.
Kaip bebūtų nei thrashas, nei NWOBHM populiarumu nenurungė hair metalo. Labiau “mainstreem’inis“ šukuosenų ir skudurėlių rokas buvo pelningesnis ir lengviau parduodamas tiek TV žiūrovams, tiek ir plokštelių pirkėjams (bėje 80 tieji taip pat yra CD įrašų eros pradžia).

Dire Straits
Iš ties nežinau ar ši grupė objektyviai verta atskiros skilties 80 tųjų roko istorjoje, bet nieks ir nesakė, kad rašau objektyvią istoriją 🙂 Man Dire Straits yra be jokių klausimų geriausią to laikmečio roko grupė. Kodėl? Na visų pirma todėl, kad jie buvo visiškai kitokie – be blizgučių, be pudelio šukuosenų, nedarė scenoj cirko ir grojo ramų, tylų, bet ne saldų roką. Kartais netgi ne visai roką.

Dire Straits buvo nelyg koks aukso grynuolis, plastmasinių 80 tųjų roko blizgučių jūroje. Na bet tai mano nuomonė, kurios niekam neperšu. Tačiau savotiškai keista, kad grodami tokią nestandartinę tam laikmečiui muziką, jie buvo žiauriai populiarūs ir komerciškai sekmingi.

Tai tiek šiam kartui roko istorijos. Laukiu Jūsų minčių ir pamąstymų, beigi pradedu deliot sakinius straipsneliui apie 90 tuosius.