Šešėliniai prezidento rinkimai!

Nėra už ką balsuot. Totaliai. Apie tau jau rašiau. Bet pasvajot tai galima, ar ne? Manyčiau galima. O svajonė būtų tokia – rinkimai, kuriuose kandidatą sunku būtų išsirinkt, ne dėl to, kad visi kandidatai niekam tikę, o dėl to, kad visi geri.
Taigi pateikiu sąrašą žmonių, mano supratimu labiausiai tinkančių eiti Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas (eilės tvarka nesvarbi):

Darius Kuolys

Išmintingas žmogus. Neteko girdėti nusišnekančio ar kalbančio populistinį šlamštą. Kultūringas, išlaikytas, tačiau aštrus ir drąsus (ką įrodo jo “išspyrimas“ iš LRT). Dauguma sutinka, kad pirmoji V. Adamkaus kadencija buvo žymiai geresnė, nei antroji. D. Kuolys buvo pagrindinis V. Adamkaus patarėjas pirmoje kadencijoje.
Išsilavinęs žmogus, kuris tikrai nepridarytų gėdos skaitydamas kalba, tarkim Jungtinių Tautų asamblėjoje (įsivaizduojate šioje rolėje Graužiniene? Brr…..).  Turi politinės patirties (švietimo ministras, prezidento patarėjas).
Nė karto nesuteikė pagrindo abejoti jo sąžiningumu ir morale.

Kęstutis Čilinskas

Žmogus puikiai išmanantis teisę (gal nebūtų tokio teisinio nihilizmo, kaip su aukščiausiojo teismo pirmininko paskyrimu). Nors veik pusę kadencijos dirbo seime – sugebėjo neprisidirbt! Netgi, sakyčiau, atvirkščiai – atkakliai priešinosi nešvariems sprendimams, kurių atžvilgiu jo frakcija (tuo metu priklausė konservatoriams) buvo nuosaiki, švelniai tariant. Pasibaigus kadencijai ne puolė visiem rodyt koks jis puikus, kiek visko padarė ir kaip jį reikia perrinkti, o pasakė visišką tiesą – vienas lauke (seime) ne karys ir išėjo dirbti ten, kur gali kažką naudingo nudirbt (tarkim advokataut pulkininko Pociūno žmonai, ar kurt visuomeninį judėjimą).
Vėlgi nematau pagrindo nerimaut dėl šio žmogaus sąžinės ir moralės.

Rytis Juozapavičius

Galbūt jam galima prikišti nepatyrimą politikoje, bet manyčiau tai visiškai atsveria šio žmogaus drąsa, jaunatviška energija ir veržlumas, kurie puikiai dera su jo inteligentiškumu ir įžvalga. Žmogus labai ilgą laiką aštriai ir teisingai kritikavęs valdžią (tiek dirbdamas žurnalistu, tiek Transparency International). Aš už tai, kad jis gautų galimybę pats toje valdžioje pabūt ir manau, kad tikrai gėdos nepadarytų. Taip pat esu tikras, kad jam užtektų vidinių moralės normų nepritarti jokiem neaiškiem sprendimam. Tiesa….. jis šiek tiek per jaunas tapt Prezidentu, bet juk renkame šešėlinį prezidentą 🙂

Leonidas Donskis

Galbūt šiam žmogui ir sunkiai priliptų lydrio arba charizmatiškos asmenybės etiketės, bet turint jo intelektą, įšmintį, ir sugebėjimą bendraut su žmonėmis “Be pykčio“, manau jis tikrai sugebėtų išlaviruot tarp nešvarių seimo ir vyriausybės intrigų ir galėtų priimti teisingus sprendimus. Taip pat abejonių nekelia jo potencialas sėkmingoje užsienio politikoje, paremtas aukščiau minėtomis savybėmis.

Kol kas tiek. Suprantu, kad vargiai ar kas nors iš šių žmonių apskritai kada nors norės lįst į politiką. Suprantu, kad jie neturi jokių savo programų, ne visais klausimais žinomos jų nuomonės, ne visais klausimais jie turi kompetencijos. Tačiau kas iš tų programų ir savo nuomonės sąkymų, kai tikrieji kandidatai tas nuomones įvynioja į tokią populizmo vatą, kurią išvyniojus lieka visiškas šnipštas? O kompetencijai atskirais klausimais yra skirti patarėjai. Tarp kitko, kelis patarėjus šešėliniam Prezidentui taip pat galima pasiūlyti: užsienio reikalams – Česlovą Iškauską, ekonomikai – Raimundą Kuodį, teisės – Egidijų Kūrį…..
Balsuokit :). Jei čia nėra įrašyta Jūsų favorito – rašykite. Tik šiukštu nerašykit čia žmonių kurie kandidatuoja tikruose rinkimuose – geriau tada eikite ir balsuokite prie urnų.

Balandžio 22d. proga…..

Rytoj bus 139 metai, kai gimė viena didžiausių žmonijos nelaimių. Nieko apie jį nerašysiu. Nevertas.
Vienok buvo iš dalies keista, kad šalyje kuri 50 metų atkentėjo tą debilišką ideologiją, vis dar atsiranda jos pasiekėjų.

Štai krūvelė nelaimingų asmenybių turi forumą, kuriame labai rimtai diskutuoja, kokia nuostabi sąntvarka yra komunizmas. Kodėl nelaimingų? Todėl, kad komunizmas yra ideologija, paremta pačios prasčiausios visuomenės dalies gerove – visų kurie nesugeba nieko pasiekt, kurie juodai pavydi protingesniem, gabesniem, kūrybiškeniem, darbštesniem. Tai jų ideologija. Jiems komuzimas būtų geras – juk žmogysta, per gyvenimėlį teišmokusi lopeta mosuot, gyventų taip pat gerai, kaip ir mokslininkas, išradęs vaistus nuo vėžio. Būtų, nes to niekada nebus….
Nieko nepadarysi, visokių žmonių yra ir nuo to niekur nepabėgsi. Bet ir apie tokius žmones reikia kalbėt, reikia juos šviest ir padėt jiems suvokt, kad gyvenimas yra dosnus tiems, kas to verti – gabiems, atkakliems, kūrybiškiems. Gerai, kad tai tik saujelė nelaimigų proletarų, bet jeigu apie tai nebus kalbama, ta saujelė gali plėstis ir išaušt dar viena balandžio 22 -oji.
Visiems, kas abejoja komunizmo ideologijos debiliškumu rekomenduoju puikią knygą:

Knyga ne apie ideologiją, bet apie tai, kas atsitinka, kai valstybei vadovaut pradeda labiausiai atsilikusi, mažiausiai išsilavinusi, jokių moralinių įsitikinimų neturinti visuomenės dalis. Tie kurie trokšta naudotis kitų užsidirbtu gėriu, nes patys užsidirbt nesugeba.
Ir tegyvuoja kapitalizmas, po velnių 🙂

Apocalyptica Vilniuje, arba “o aš galvojau, kad suomiai flegmos…“

Po penkių metų pertraukos nuėjau į normalų koncertą (o ką, Jūs manėt, kad vaikus augint lengva? 🙂 ). Jau buvau beprimiršęs tą žarnyną drebinantį žemų dažnių garsą….
Ir buvo tai metalinių suomių violončelininkų pasirodymas Vilniuje.

Paliko įspūdį:

• Nors vyrukams jau visiem gerokai per 30, bet auditorijai atiduoda tiek energijos, kiek ne kiekvienas niolikinis sugebėtų. Ai, nu tiesa vienas buvo visai “spakainas“ – pastoviai sedėjo su juodais akiniais ir nė mimikom emocijų nereiškė. Bet tai pasirodymą tik įdomesnį padarė.
• Turėjo vyrukai ir kviestinį vokalistą, su tikrai nebloga heavy metališka gerkle, bet dėja nenugirdau jo pavardės….. Tiesa man pasirodė, kad vokalo įgarsinimas šlubavo – kulminacinių “staugimų“ beveik nesigirdėjo….
• Jei neklystu nuskambėjo 6 ar 7 Metallica koveriai – turbūt Apocalyptica liktų nesuprasta, jei to nebūtų. Keli iš jų tikrai įspūdingai suskambėjo (One, Enter Sandman, Nothing Else Matters), kiti neypač (Master Of Puppets, Seek and Destroy). Bet iš esmės užskaitau.
• Į koncertą susirinko labai marga publika (aš kažkaip tikėjaus, tik metaliūgų, krauju pasruvusiom akim :)….), net švietimo ir mokslo ministras aktyviai į taktą lingavo.
• Puse koncerto iš galvos neišėjo mintis, kaip įgarsinamos violončelės – magnetinių “nuemėjų“, kaip el. gitarose juk nėra? Ale paskui nutariau nekvaršint sau galvos ir mėgautis reginiu.

Vienžo nepaisant to, kad per aštuonias su truputuku valandas teko atlėk iš Klaipėdos, atlaikyt koncertą, grįžt atgal, išgert pusbonkį brendžiuko ir ryte eit darbą – patiko.  Kietas, energingas, kokybiškas ir, svarbiausia, unikalus  (na jei tiksliau – unikaliai atliekamas) metalas su klasikos priemaišom . 666 🙂

Kažkaip jaučiu pradėsim su žmonikę dažniau koncertukus aplankyt – smagu vienok 🙂