Archive for 2009 vasario

Atviras laiškas sutraiškytom medūzom

Rokas 80-tųjų Lietuvoje. Ką apie tai žinote? Na, turbūt, daugelis paminės Antį, Foje gal dar Rondo. O man šis teiginys pirmiausia asociuojasi su keista, poprokine, tarybinių sintezatorių ir nekokybiškų gitaros efektų kupina vienos Kauno studenčiokų grupės muzika. Pamenu vaikystėje tėvų turėtą latvišką magnetofoną (kasetinį, ne juostinį! 🙂 ) ir keletą mėgiamų “Smena“ kasečių vienoj buvo E. Sipavičius, kitoj Rondo ir Vairas, o kitoje…..

Tep, tep – Kardiofonas. Na “Kalėdinės eglutės“ pristatinėt turbūt niekam nereikia, bėda ta, kad tai vienintelė Kardiofono daina kurią galima rast Youtubei. Turbūt apskritai vienintelė jų daina žinoma beveik visiem. Bet ne dėl Kalėdinės eglutės man jie patinka. Anties tekstai buvo geri, bet muzika per daug avantgardiškai sudėtinga vaikiškai klausai. O va Kardiofonas grojo paprastai. Elementarus rokenroliukas, su sintezatorinio popso elementais. Lengvai įsimenamos melodijos. Anokia čia vertybė, žinoma, bet tikrąjį draiva pajauti klausydamasis jų tekstų. Aišku, šešemečiui tie tekstai nieko nesakė. Kabino muzika. Tačiau viva internetui – galiu tuos tekstus palausyt dabar.
Aišku ne kiekvienam šiuolaikiniam jaunam žmogui bus suprantamas opusas girtam traktoristui ar šizofreniškas pasakojimas apie sutraiškytas medūzas. Jau nekalbu apie ironišką laišką rubliui ar užslėptai erotišką Joninių gatvės romansą. Nors radiogagiškas himnas Palangai, man regis, sueitų ir dabar 🙂
Nežinau, kaip Jus, bet mane jų tekstai veža. Žiauriai gaila, kad dabar nėra tokios grupės. Manyčiau dabartinės realijos duotų ne mažiau peno tokiem Kardiofoniškiem tekstam. Klausimas ar susilauktų jie populiarumo? Ar radio stotyse ir TV atsirastų jiems vietos tarp 69 Radžių?
Kardiofonas gyveno neilgai, paleido į svietą tik vieną albumą. Niekada negavo jokių Bravo ar Radiocentro statulėlių. Labai abejotina ar jie kada atsikurs, nes visi jų nariai nuėjo skirtingais, kartais ir ne visai garbingais keliais. Tačiau mano nuomone, juos drąsiai galima statyti ant tos pačios pakylos, kaip ir Antį, Rondo, Foje ar BIX’us. Jei ne dėl paprastos, poprokinės muzikos, tai dėl puikių, kandžių, ironiškų, sovietinį gyenimą pusiau atvirai pašiepiančių tekstų.

(matote, Jų net normalaus dydžio nuotraukos internete nėra….)

Klimstame į fotografiją gilyn….

Tataigi nuo paskutinio (ir pirmojo) įrašo apie naują mano pomėgį praėjo jau galiukas laiko. Nuo tada ir aparato nustatymus, bei jų prasmę perkandau, ir objektyvą naują įsigijau, ir PhotoShop funkcijas labiau įkirtau. Suprantu, kad net iki “adanced“ megėjo statuso man dar reik daug žolės apm**t, bet vistiek norisi parodyt kas gaunasi.

Labai laukiu Jūsų kritikos, pastabų ir pasiūlymų. Pagirt savo foto aš ir pats moku 🙂
Jei tik kam norėsis turėt kokį nors iš mano kuklių foto ant savo darbastalio fono ar net ant sienos – Jūs tik rašykit, būtinai atsiųsiu originalaus dydžio failiuką. Ne už dyką žinoma – už malonumą žinot, kad mano nuotraukos kažkam patinka. 🙂
Gero, nors ir trumpo, Jums savaitgalio 😉

Kas valdo Lietuvą? Pyktis, sakyčiau….

Žinot turiu tokį keistą šiuolaikiniam, jaunam žmogui (o gal toks neesu….) įprotį – klausausi žinių per radiją 🙂 Vairuojant. Žinot kodėl man tai patinka? Ne vien dėl to, kad gan operatyviai ir “neotchodia ot kasy“ sužinai naujienas – patinka man radijo klausytojų ir laidų dalyvių komentarai. Tai ne internetiniai komentarai, kurių jau senokai nebeskaitau (ne, ne savo ar kitų bloguose,o  naujienų tinklapiuose). Internete gali rašyt kas nori ir ką nori – prirašoma tiek visiško šlamšto, kad surast gerų minčių darosi kraupiai sunku. Skambint į radiją ir ten dėstyt savo mintis reikia drąsos ir ryžto. Drąsūs žmonės man patinka. Dėje negali nepastebėt dar vienos komentatorių savybės – pykčio.

Skaityti toliau