Nors niekada (na gal gilioj vaikystėj) nebuvau Micheal’o Jackson’o gerbėjas, negalima nepripažint, kad jis buvo pop kultūros ikona. Buvo, nes jei dar kas nežinojote, jo jau nebėra.
Tai koks jis buvo nuostabus apraudos jo gerbėjai, apie tai koks jis buvo baisus paburbės jo nekenčiantys. Aš, kaip nepriklausantys nei vieniem, nei kitiem, tepasakysiu, kad tai buvo išskirtinė figūra, dabartinėje vidutinybių pop kultūroje. Tiek jo muzika, tiek jo skandalai ir nuopoliai buvo unikalūs. Jokios dabartinės žvaigždutės, kad ir kiek kartų “netyčia“ berorodytų savo genitalijas, niekad nesukels tokio pasaulinio ažiotažo, kokį sugebėdavo sukelt ši persona. Dėja vis mažiau atsiranda ir pačios pop muzikos, kuri pasiektų tą kokybės kartelę, kurią iškėlė Michael’as Jackson’as.
Ir nors paskutinius metus iš senojo pop karaliaus buvo belikęs tik žiniasklaidos klounas – gaila. Tai neabejotinai buvo visos pop kultūros ikona.
Neturiu daug mėgiamų Michal’o Jackson’o dainų, tad ilgai galvot kokia daina pabaigt šį įrašą neteko – Beat it (1982).
Vistik manau, kad ši žvaigždė neužges dar ilgai……
Zibaila. Blog'as. 
Posted by Mantas on 26 birželio, 2009 at 1:06 pm
Šiaip per gyvenimą gal kokias penkias jo dainas buvau perklausęs. Nei tų dainų, nei pavadinimų nė vienos neatsimenu. Šitą įdėtą paklausiau – pakenčiama, bet daugiau klausyt nesinori.
Taip, gal jis buvo legenda, gal pusė pasaulio dabar verkia dėl šitos netekties, bet man jis – eilinis žmogus, o čia eilinė žmogaus mirtis.
Iš viso kuo toliau, tuo mažiau sureikšminu tokias netektis. Visi gimėm, visi numirsim. Kažką po savęs paliko gyvenime ir šaunu, o dabar atėjo jam laikas ir tiek…
Posted by dzilbus on 30 birželio, 2009 at 1:21 pm
Aš taip pat nebuvau vienas tų, kurie labai žavisi M. Jacksonu, bet į vieną gretą lygiuočiau su Stevie Wonderiu, Jimi Hendrixsu, Aretha Franklin, Diana Ross gal dar kitais. Kažkada labai patiko Jackson5 – I‘ll Be There, kai jam buvo gal 12 metų. http://www.dailymotion.com/video/xvtjn_the-jacksons-five-ill-be-there_music
Posted by Point of no return on 6 liepos, 2009 at 10:40 am
Na, nebuvo jis eilinis. Nesu muzikos “ekspertas“, mane labiau domina asmenybės unikalumas ir gelmė. Nuo to, manau, prasideda tikrieji dalykai – ar muzikoje, ar kur kitur. M. Jacsonas buvo unikali, jautri ir be galo sužeista asmenybė. Tame sužeidime, jis pats ėjo savinaikos keliu, ba galo trokšdamas gyventi… Tai, kiek pastebėjau, daugelio ypač jautrių ir unikalių asmenybių lemtis.