“Geros naujienos“ – sulaukiau!

Nežinau ar pamenat, bet kadaise rašiau, kaip Lietuvėlei trūksta gerų naujienų. Ir sulaukiau!. Ir ne šiaip bet kada, o dabar – kai dauguma tautiečių vaikšto linksmi, kaip senas unitazas. Su džiugesiu Jums pristatau http://www.geroszinios.lt/ . Projektukas dar, kaip matau, visai šviežiais, bet žvėriškai malonu, kad jis yra. Linkiu jam kuo didžiausios sekmės, laimės, vaikų, pinigų, gerų žinių, dar geresnių orų ir……, ir…., ir…….
Panaršius pastebėjau, kad projektuko ėmesi kompanija gyvuojanti mano mieste ir su kuria teko turėti darbinių reikalų – būtinai reikės užsukt ir paspaust jiems letenas.
Na, o Jūs paskaitinėkit, paskaitinėkit.

Iki 😉

Dėl ko mes mokomės?

Parašyt šia tema galvojau senokai, bet dabar iš esmės tam tinkamiausias laikas – aukštojo mokslo reforma, baigiamieji egzaminai, stojimo į aukštąsias mokyklas karštinė…
Pataisykit mane jeigu klystu, bet man kažkodėl atrodo, kad didžioji (bandau spėt, kad apie 90%) dalis siekiančiųjų aukštojo mokslo iš tiesų siekia ne mokslo, o diplomo. Dalis iš jų, esu tikras, netgi sutiktų nusipirkt diplomą, jei būtų garantuoti, kad apgavystė niekada neišaiškės. Ačiū Dievui tokių garantijų niekas duoti negali…. Nors gal ir būtų gerai – universitetuose mokytųsi išsilavinimo, o ne diplomų siekiantys jaunuoliai.
Tokia situacija neturėtų stebinti, juk kas mūsų visuomenėje yra diplomas? Ženklas. Tik dėja ne išsilavinimą, o tam tikrą socialinę padėtį (arba galimybę tą padėtį užimti) liūdijantis ženklas. Arba antpečiai, kaip kadaise rašė Leonidas Donskis.

Ką apie mogaus išsilavinimą (išprusimą, apsiskaitymą, mąstyseną, klutūringumo, sąmoningumo lygį) parodo diplomas? Ypač, tarkime,  įstaigos, kurios bakalauro diplomą per du metus (!) sugebėjo gauti Vytautas Šustauskas ir kurioje dėstytojauja tokie mokslo pasaulio šviesuliai, kaip Antanas Bosas? Palieku šį klausimą atvirą…..
Mane asmeniškai nervina, kai žmonės teiraudamiesi “kaip sekasi mokslai“, klausia ne to, ko logiškai mąstant turėtų klaust (ko išmokai, ką sužinojai), jie klausia kiek priartėjai prie diplomo. Popiergalio, kurio man asmeniškai visiškai nereikia…
Gerai, sakysit, o kaip tada įrodyti būsimam darbdaviui, kad galvoje nešvilpauja vėjai? Sunkus klausimas, vienareikšmiškai atsakyt sunku. Bet esu įsitikinęs, kad aukštojo mokslo diplomas šiuo metu yra tiek devalvuotas, kad net ir rimtą, tikrą, nuoširdžiai pasiektą aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus nelabai gali juo džiaugtis. Įsivaizduodamas save darbdavio vietoje, manau, kad verčiau duočiau potencialiam kandidatui išspręsti IQ testą (nors tai, žinoma, lėkštas išbandymas) ar tiesiog nuoširdžiai ir apgalvotai su juo pasikalbėčiau. Dažnai net ir neilgas pokalbis su žmogumi rimtesnėmis temomis, pasako žymiai daugiau nei diplomas, kurį šiais laikais turi kas antras sutiktas alubaryje……

Ar ką nors galima pakeisti? Žinoma, klausimas tik, kaip lengvai ir kaip greitai. Gyvename visuomenėje, kurioje visi nori stovėt laipteliu aukščiau už kitą. Dėja tie laipteliai toli gražu nėra pagrįsti vertybėmis ar žiniomis. Jie sulipdyti iš diplomų, automobilių prabangumo ir nekilnojamojo turto vertės. Esu ne kartą pastebėjęs, kaip pasikeičia žmogaus bendravimas su aplinkiniais apgynus disertaciją, ar pakilus karjeros laiptais. Iš tokios visuomenės “išmušti“ vieną iš jos vertybių (tiksliau fetišų) nebus lengva. Ir nesupraskit klaidingai, vertybė dabar ne aukštasis mokslas, o jo diplomas.
Prisimenate kokius viražus krėtė Viktoras Uspaskich, savo diplominio skandalo metu? Sukosi smarkiau nei visų rinkiminių kampanijų metu…. Ir kam? Nuo to, kad jis tą diplomą atrado (arba jei būtų neatradęs) tapo protingesniu ir tinkamesniu užimti ministro pareigas? Nesuvokiu tokios logikos, nors tu ką….
Dabartinis masinis aukštasis mokslas man panašus į iniciaciją – įšventinimo į tam tikrą klubą procedūrą. Visi užsimanę tapti klubo nariais, privalo keletą metelių keliaklūpščiauti prieš vyresniuosius klubo narius (dėstytojus) ir atlikinėti tam tikrus ritualus (procedūros, padedančios dėstytojams kopti akademinės karjeros laiptais). Praėję šių išbandymų kelią, tampa klubo nariais, su visa atributika ir ženklinimu

Jums tai neatrodo juokinga? Man net nejuokinga…..

Vėl grįžtu prie klausimo ką ir kaip mes galime pakeisti. Pirmiausia, jei žinoma su šiomis nuomonėmis sutinkate, turime kelti klausimus, rašyti, diskutuoti ir ypač su tokios diplomų visuomenės gynėjais. Tuo pačiu turėtume skatinti vyriausybę ir seimą atlikinėti ne tik ekonominę švietimo reformą, bet ir esminę, pačius Lietuvos aukštojo mokslo principus keičiančią. Ar Lietuvai reikia šitiek apgailėtino lygio universitetų, kurie seniai tapo diplomų fabrikais? Ar reikia tokios masės aukštąjį išsilavinimą diplomą turinčių piliečių? Kam šaliai reikalinga visiškai bevertė, devalvuota, tačiau visiem lengvai prieinama aukštojo mokslo sistema?
Laukiu Jūsų minčių, kritikos ir pasiūlymų.

Karalius mirė….

Nors niekada (na gal gilioj vaikystėj) nebuvau Micheal’o Jackson’o gerbėjas, negalima nepripažint, kad jis buvo pop kultūros ikona. Buvo, nes jei dar kas nežinojote, jo jau nebėra.

Tai koks jis buvo nuostabus apraudos jo gerbėjai, apie tai koks jis buvo baisus paburbės jo nekenčiantys. Aš, kaip nepriklausantys nei vieniem, nei kitiem, tepasakysiu, kad tai buvo išskirtinė figūra, dabartinėje vidutinybių pop kultūroje.  Tiek jo muzika, tiek jo skandalai ir nuopoliai buvo unikalūs. Jokios dabartinės žvaigždutės, kad ir kiek kartų “netyčia“ berorodytų savo genitalijas, niekad nesukels tokio pasaulinio ažiotažo, kokį sugebėdavo sukelt ši persona. Dėja vis mažiau atsiranda ir pačios pop muzikos, kuri pasiektų tą kokybės kartelę, kurią iškėlė Michael’as Jackson’as.
Ir nors paskutinius metus iš senojo pop karaliaus buvo belikęs tik žiniasklaidos klounas – gaila. Tai neabejotinai buvo visos pop kultūros ikona.
Neturiu daug mėgiamų Michal’o Jackson’o dainų, tad ilgai galvot kokia daina pabaigt šį įrašą neteko – Beat it (1982).

Vistik manau, kad ši žvaigždė neužges dar ilgai……