You are currently browsing the category archive for the 'Nerūšiuota' category.
Tris auksines hard roko grupes aprašiau praeitoje dalyje, todėl šioje apie jas nė žodžio 
. Tačiau hard rokas tuo neapsiribojo, kaip ir visi 70-tieji neapsiribojo vien hard roku. Na bandykime jieškot nuoseklumo….
HARDAS, PROGRESYVAS IR PANKAI
70 - tieji……. Auksinis roko dešimtmetis. Yra nesutinkančių? Šaunu, tiesiog tai roko istorija pagal mane! O Jūsų pataisymai ir pamąstymai visuomet “welcomed” komentaruose. Jei Jums atrodys, jog esu šunsnukis, kad nepaminėjau vienos ar kitos grupės - tiesiog paminėkite ją (ir jos indelį, jei netingėsit) komentaruose. O aš tiesiog rašysiu kas man atrodo svarbu ir tai visai nebūtinai turi būt objektyvi tiesa. Taigi….
Read the rest of this entry »
Folk’as, Britai ir LSD
Šeštojo dešimtmečio pabaigoje, septintojo pradžioje rokenrolas buvo aukštumoje. Elvis Preslis įgavo kone dievybės statusą, o jo ir kitų rokenrolo muzikantų įvaizdis propagavo linskmą, nerupestingą, meilės ir siautulio kupiną gyvenimą. Tačiau tikrasis gyvenimas sukosi kita linkme - prasidėjo Vietnamo karas, visuomenę kankino žmogaus teisių, rasinės diskriminacijos ir kitos socialinės problemos. Naturalu, kad atsirado žmonių, kuriem tos problemos buvo labai aktualios ir jie norėjo girdėti muziką, kuri tas problemas eskaluotų. Muzikoje (kaip ir visur kitur) visada atsiranda pusiausvyra. Jei rokenrolas propagavo paviršutiniškas, paaugliškas vertybes, turėjo atsirasti rimtesnė, gilesnes problemas eskaluojanti muzika. Ir tuo atsvaros taškur tapo jaunas, žydų kilmės muzikantas Robertas Zimmermanas (visam pasauliui geriau žinomas, kaip Bob’as Dylan’as). Read the rest of this entry »
Ambicingas pavadinimas, ambicinga idėja - žiūrėsim kas pavyks. Esmė tame, kad niekad nesu radęs internete nuoseklios, neilgos, bet pakankamai informatyvios roko muzikos istorijos (ypač lietuvių kalba). Sausų faktų pilna, bet surast subjektyvų (objektyvumas dažnai būna sausas ir neįdomus), išsamų ir nepaviršutinišką roko istorijos vetinimą yra gan komplikuotas uždavinys. Nesu naivuolis, nesitikiu, kad man pavyks visą tai sukurt, bet parašyt bent jau trumpą visos roko muzikos istoriją norisi pabandyt….
Norėčiau kad neliktumėte pasyviais skaitytojais - komentuokit, kritikuokit, pridėkit, atimkit (dalinkit, dauginkit ir traukit kvadratinę šaknį…) ir kitaip reiškites. O jai dar kam nors šis mano ambicingas ir nekuklus užmanymas patiks ar duos naudos - bus žvėriškai smagu. Taigi…..
Kadangi atsiranda beklausiančių ar aš dar gyvas ir jei taip, kodėl neberašau, oficialiai pareiškiu, kad gandai apie mano mirtį yra gerokai perdėti :) Tiesiog kol kas nerašau. Gyvenimas pritvinko darbų, mokslų ir kitokių banalių, užknisančių, buitiškų, bet dėja svarbių rūpesčių, o tokiais gyvenimo momentais tiesiog nėra nei laiko, nei noro, nei elementaraus įkvėpimo ką nors rašyt (ar skaityt kitų rašinius, klausyt muzikos ar skaityt naujienas - tiesiog gyveni nuo žadintuvo skambučio iki žadintuvo skambučio). O rašyt iš pareigos nenoriu - nieko gero nesigautų.
Tokia situacija kada nors tikrai pasibaigs (viliuosi, kad greitai) - tuomet ir vėl galėsite skaityti, mano niekam tikusią rašliavą.
Tikiuosi, kad dar nepamiršote apie šio blogo egzistavimą ir kad turite šiek tiek kantrybės.
KIETŲ, KAIP DEIMANTAS JUMS KIAUŠINIŲ !!!!!
Iki
Nepatikėsit ką šiandien sutikau prekybcentryje! Rimiškį!!!! Netikėjau, kad tokio lygio žvaigždę galima sutikti tokioj banalioj vietoj. Ne vieną - su vienu iš broliukų Bendžiukų (vargšelis, jie jo net į parduotuvę vieno nepaleidžia). Iki šiol negaliu atsigaut nuo patirto emocinio šoko. Aš, žemės kirminas, savo akim pamačiau tokią žvaigždę!!!! Praktiškai mano “pravemtas” Ozzfestas atsipirko su kaupu. Apakintas jo charizmatiško žavesio net nemačiau ką pirko, bet turbūt arba reples savo statybinei firmai, arba savo vardo raugintus agurkus (o gal tiesiog šnapsą…..). Žodžiu sausio 19 nuo šiol švęsiu smarkiau už gimtądienį, naujaką ir Marijos ėmimo į dangų šventę kartu sudėjus.
Einu paverksiu iš laimės…..
Na brangieji, rytoj išvažiuoju į Kalėdinį maratoną. Turbūt likčiau nesuprastas, jei nepateikčiau Jums kokios gražios, Kalėdinės dainos. Daug galvojau - reikia, kad būtų nenuvalkiota, nebanali, nenuobodi, neatsibodus, tačiau graži, šventiška ir nuotaikinga. Kiek bejieškojau, kiek begalvojau, kiek beknisau savo atminties, kompaktų, hardo bei interneto klodus - nieko tinkamesnio neradau: The Pogues - Fairytale of New York. Kalėdinis airiškos dvasios šedevras.
Allegro linki Jums linksmų Kalėdų, ramių širdžių, stiprios dvasios, ištvermingų skrandžių, saugių kelionių ir žinoma - puikios muzikos. Visi, visi per Kalėdas būkite žvėriškai laimingi!
Iki 
Na viskam juk turi būti pradžia….
Na štai….. dar vienas iš kokių keliasdešimties milijonų blogų apie muziką…. Smagu ar ne?
Nesmagu? Na brangieji, juk tai tik pradžia
Seniai stenėjau tokį norą pradėt viešai dėstyt savo mintis apie muziką. Štai ir pristenėjau….
Vis duodu sau snukin: ”ar be manęs tai dar bus kam nors įdomu?” - a vialnias žino. Pagyvensim pamatysim. Ko gero viskas priklauso nuo to, kokios tos mintys bus.
O jei bandant nubrėžt ateities gaires, tai tikiuosi, kad šis blogas taps vieta kur galima perskaityt mintis apie pačią įvairiausią muziką, apie jos naujoves, apie jos senoves, apie įdomybes ir visiškas nuobodybes, apie gerą muziką ir apie visišką šlamštą. Tikiuosi, karts nuo karto, pateikti Jum kruvelę muzikos pasaulio įdomybių.
Nesiruošiu rašyt apie kurį nors siaurą muzikos žanrą, pats klausau pačią įvairiausią muziką, bet vertinu tik teisingą Panašiai bus ir čia: be išankstinių nuostatų, be pykčio (ne aš ne Leonidas Donskis), su sveiku humoru (kartais su nesveiku cinizmu) ir atviru požiūriu.
Na, o Jūsų prašau atleisti užu galimas klaidas ir gausiai komentuoti. Dialogas tai kelias link tobulybės. Galite girti, galite peikti, galite reikšti neapykantą arba nenumaldomą aistrą. Galite netgi keiktis - visada jaučiau silpnybę “delete” funkcijai…..
Ačiū. Smagaus skaitymo.
