Björk – “Viešpaties lelija”

Keistai skamba, ar ne? Pabandysiu paaiškint…
Kas prisimenat tokią skaidriabalsę lietuvių atlikėją Gintarę Jautakaitę?

Aš buvau kažkur, kažką girdėjęs ir prisiminiau, kad mokyklos laikais chore dainavom jos žinomiausią dainą “Viešpaties lelija” (tais laikais turbūt nebuvo choro, to nedariusio). Tačiau prieš keletą dienu labai įdomiai “suklausiau” interviu per radija su šia dainininke. Pasirodo, ji jau veik trisdešimt metų gyvena JAV, pasirodo ten ji daro visai sėkmingą muzikinę karjerą (išleido tris albumus), pasirodo dainuoja visai kitokią muziką, nei senaisiais laikais.  Turėjau pabandyt…

Earthless (2000)

EMI records išleistas albumas (sutikit, ne kožnas lietuvių dainorėlis prasimuša iki tokio kalibro įrašų kompanijų).
Žinokit buvau lengvai šokiruotas. Na kokios muzikos galima tikėtis iš jau solidoko amžiaus lietuvių išeivijos dainininkės, jaunystėje dainavusios dainas kurios dabar skamba per pageidavimų koncertus? Žinokit pasirodo alternatyvinės elektronikos, jei trumpai. O jei dar trumpiau – Björk.
Nesu pamišęs dėl tokios muzikos, bet karts nuo karto visai maloniai paklausau. Keisti garsai, įdomios melodijos, ne lėkšti tekstai, kažkur labai girdėtas, kažkokią islandų dainininkę kopijuojantis vokalas. Neblogai. Tikrai neblogai, ypač kai tikiesi išgirst kokią nors paširdžius virpinančią giesmę apie vieversėlį gimtinės laukuose…..
Rasite albume ir klasikinės muzikos priemaišų, ir psichodelinių pojūčių, ir viso kito, kas tokiai muzikai priklauso.
Paklausom:

Pasikartosiu – tikrai, labai neblogai. Bet teisybės dėlėi, reikia pripažint, kad Björk tai daro geriau…

Feathermark (2003)

Na čia jau labiau įprasta muzika. Pavadinčiau tai sofistikuota pop muzika. Čia daugiau melodingumo, įprastesnių instrumentų, garsų ir skaidrusis Gintarės vokalas čia, bėja, labai tinka. Negalėčiau išskirt jokios vienos dainos – tiesiog ramios, švelnios muzikos albumas. Pati Gintarė išskiria dainą “Gondolas”:

Yra dar ir trečiasis albumas – “Kol prašvis” (šį kartą lietuviškas), bet kaip supratau jis dar niekur nepardavinėjamas, tik pati Gintarė platina jį savo koncertų metu. Ji šiuo metu Lietuvoje, važinėja, koncertuoja, demonstruoja kitokią savo kūrybą. Apie visą tai galima paskaityt, jos kraupaus dizaino puslapyje.

Apibendrinant: tikrai malonu, kad ši atlikėja, turinti tikrai puikų balsą, kuria brandžią muziką, nenupopsėjo, nesišlaisto po pigius televizinius muzikinius šou, neieško pigaus populiarumo. Nelabai skanu tai, kad pirmasis albumas yra (nors ir pakankamai sėkminga) Björk muzikos kopija, nelabai man asmeniškai priimtinas tas savotiškas patosas, kuriuo ji pristato save, kaip muzikantę, poetę, dailininkę ir dar velniai žino ką. Mėgstu kuklius žmones.
Vis tik džiugu, kad tokia Gintarė Jautakaitė yra, kad nedaro gėdos lietuviškai muzikai užsienyje. Tikrai norėčiau, kad Gintarės vardas lietuvių klausytojam asociuotusi ne su pigios popsuchos princese,  o su brandžią, alternatyvinę muziką kuriančia Gintare Jautakaite.