Kur riba tarp patriotizmo ir nacionalizmo?

Kadangi ką tik praėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, norėčiau išprovokuot diskusiją patriotizmo/nacionalizmo tema.
Vilniuje buvo eitynės – be incidentų, kaip pernai, bet ar ne dėl to, kad šį kartą policija buvo žymiai geriau pasirengus?
Pamenu koncertą Vilniuje vasario 16 tosios proga – susirinko tauta, visi ir jauni, ir seni, su vaikais, su tėvais. Visi buvo linksmi, šventiškai nusiteikę – taip aš suprantu valstybės šventę. Na bet tiek pernykštės tiek šiemetinės kovo 11 tosios eitynės man pasirodė tik, kaip piktų, intelekto nesužalotų fizionomijų eisena, bandant pademonstruot savo “patriotiškumą”. Gal būt buvo visokių žmonių – nebuvau, nežinau. Sprendžiu iš nuotraukų.
Ir vis tik, kaip Jūs suprantate patriotiškumą? Aš laikau save patriotu,  nes

• myliu savo šalį;
• gyvenu joje, dirbu, moku mokesčius;
• dalyvauju rinkimuose, nesu abejingas šalies politinei padėčiai;
• nors turiu problemų su lietuvių kalbos gramatika, man patinka lietuvių kalba ir stengiuosi taisyklingai ją vartot;
• didžiuojuosi savo tautybe, neketinu niekur išvažiuot ir asimiliuotis su kita tauta;
• domiuosi tiek savo, tiek kitų tautų istorija.

Tačiau man nesuprantamas noras, kad Lietuvoje gventų tik lietuvių tautybės žmonės, kad Lietuva būtų izoliuota, nepriklausanti politiniams, kariniams blokams valstybė, nesuprantu akivaizdžiai nacistinių simbolių naudojimo “patriotizmui” išreikšti, nepateisinu ksenofobijos, buko antisemitizmo ir kitų valstietiškos netolerancijos požymių.
Pabandykim viską panagrinėt plačiau.

“Švarus” tautinis genofondas. Arba “Lietuva be rusų (lenkų, žydų, mongolų, argentiniečių ir t.t.)

Sutinku, kad kiekviena tauta turi savo unikalių bruožų – tiek gerų, tiek blogų. Neneigsiu – nepatinka man ir kai kurie rusų, žydų ir kitų tautų bruožai. Bet nepatinka ir kai kurie lietuvių tautos bruožai. Nematau pasaulyje nė vienos tautos, kuri būtų kuo nors geresnė ar pranašesnė už kitas. Tą patį galima pasakyt apie rases.
Gyvename globaliame pasaulyje, kur verslas, rinkos, politika seniai peržengė valstybinių sienų ribas. Jums tai gali patikti, gali ne, bet tai neišvengiama ir jei nenorime būti dar viena Šiaurės Korėja ar Baltarusija, turime suvokti, kad įvairių tautų žmonės gyvena ir gyvens įvairiose valstybėse. Svarbu ne stengtis išsaugoti savo tautą savo teritorijoje, o išsaugoti savo tautos unikalumą, kad ir kur jie išsibarstę bebūtų. Šūkis “Lietuva lietuviams” ir panašūs pareiškimai yra viduramžiško mąstymo išraiška, kuri šiuolaikiniame pasaulyje veda į pražūtį.
Mano galva Lietuvoje gali gyventi kas tik nori ir jie gali laisvai propaguoti savo tautines vertybes, švęsti šventes, mokyti vaikus savo kalbos ir kitaip saugoti savo identitetą. Tą patį turi daryt ir lietuviai gyvenantys tiek Lietuvoje, tiek svetur. Svetimtaučių baimė tik parodo žmogaus nepilnavertiškumo kompleksą.

Išstojimas iš ES ir NATO

Vienas iš idijotiškiausių troškimų, būdingas radikaliausiems “patriotams”, vis paminint Šveicarijos pavyzdį.
Mieli lietuviai, Šveicarija iš visų pusių yra apsupta jai draugiškų NATO valstybių, tad ji neturi jokio poreikio stoti į šią karinę organizaciją. Be to Šveicarija yra viena turtingiausių (jei ne pati turtingiausia) valstybė europoje, su šimtmečius trunkančia bankų ir tam tikrų sričių pramonės istorija, tad stoti į ekonominę ES jai nėra jokio reikalo (nors tokie siūlymai ir ten vis garsesni). Bėje nepaisant to, Šveicarija yra labai kosmopolitinė valstybė, kurioje yra trys valstybinės kalbos, gyvena pačių įvairiausių rasių ir tautybių žmonės, joje yra įsikūrusios veik visos didžiausios tarptautinės organizacijos.
Jei kam yra nesuprantama Lietuvos padėtis šiuo požiūriu, trumpai paaiškinsiu – Lietuvos geopolitinė padėtis tokia, kad jei mes “neprisijungiam” prie vakarų, mus “prijungia” rytai. Taip buvo visada ir bus ateityje. Ekonomiškai Lietuva yra maža, nuo eksporto bei užsienio investicijų priklausanti valstybė, tad be narystės ES mūsų ekonomikai būtų krachas.

Nacistiškai “lietuviška” simbolika

Nagi palyginkim:

VLNDS simbolika  (turintys humoro jausmą, tikrai smagiai paskaitinės jų psulapį)

Ir:

Nacių bei neonacių simbolika

Įdomu ar pavyktų surasti dešimt skirtumų?
Žinau, kad tiek svastika, tiek įvairiausi stilizuoti kryžiai nėra nacių išmislas – tai daug senesni simboliai, naudoti daugelio kultūrų. Tačiau duodu (ką nors ) nukirst, kad visi, taip vadinami, “patriotai” net nesugalvotų šių simbolių naudot ir net jų prasmės nežinotų, jei jų nebūtų naudojęs vienas didžiausių kretinų žmonijos istorijoje.

Kseno, homo ir kitos fobijos

Ne veltui tai vadinama fobijomis. Nors “drąsieji” basagalviai mano, kad jie kitataučių nekenčia – jie jų tiesiog bijo. O visų tų baimių šaknys glūdi valstietiškame mentalitete ir išprusimo nebuvime. Kai žmonės gyvendavo mažomis bendruomenėmis ir iš savo gyvenvietės išvykdavo tik kartą, kitą per metus (ir tai iki artimiausio miestelio) – kiekvienas kitaip atrodantis, kitaip mąstantis, kitaip kalbantis jiems sukeldavo natūralią baimę. Dabar mūsų bendruomenė yra visas pasaulis, dėja kai kam valstiečių genai dar labai giliai įsišaknyję…
Neveltui tiek nacizmo, tiek neo nacių, skinų ir kitokių budulių judėjimai kilo iš darbininkų klasės – mažiausiai išsilavinusių, išprususių, siauriausiai mąstančių žmonių.

Tai tiek mano minčių, tam kartui. Norėčiau išgirst jūsiškes – kaip Jūs suprantate patriotizmą, kokios jo formos tinkamiausios 21 amžiuje, kur riba tarp patriotizmo ir debiliško nacionalizmo?