Šiurpinantys Tomo Waitso “našlaičiai”

Tom Waits – galima jį laikyti ekscentriku, galima šiek tiek kvanktelėjusiu (o koks skirtumas, kai pagalvoji ), galima manyt, kad tai eilinis snobų dievukas, kuriantis visokias nesamones. Bet dėl vieno turbūt niekas nesiginčys – vyruko balsas tikrai įspūdingas. Jei kas neesate girdėję nepagalvokit, kad tai koks branduolinio reaktoriaus galios operinis staugimas….. Tai na….. na žmonės sako, kad jis skalauja gerklę viskiu su žvyru Aš apibūdinčiau taip: pabandykit įsivaizduot praisrūkiusį, pachmielingą ir loringitu sergantį Louis’ą Armstrong’ą. Butų maždaug pusė to “growl’o” kurį išskiria Tom’as Waits’as
Na, o muzika - kažką panašaus turėtų kurti šizofrenijos kamuojamas Leonard’as Cohen’as arba tris savaites gėręs Nick’as Cave’as

Bet muziką geriau klausyt, nei įsivaizduot, todėl ir siūlau nerealų, trijų dalių Tom Waits albumą “Orphans: Brawlers, Bawlers and Bastards” (2006).

Pavadinimas “Orphans” pasirinktas neatsitiktinai – tai rinkinys kūrinių “našlaičių”, kurie nebuvo įtraukti į jokius kitus albumus. Bet iš esmės tai trys skirtingi albumai:

Brawlers (triukšmautojai):

Waits’o kūryboj visados didelę dalį užemė 20 amžiaus pradžios muzikos stiliai – muzika iš kurios išsirutuliojo bliuzas, džiazas, rokas ir kiti šiuolaikiniai stiliai. “Brawlers” ir yra tokios, archaiška, laukine dvasia dvelkiančios dainos. Aštrus, nerafinuotas, pirmykštis bliuzas atliekamas, ko gero, labiausiai pragerto ir prarūkyto balso pasaulyje. Patikekit, skamba tikrai įtaigiai.

Bawlers (raudotojai):

Lyrika…..Jei prie pirmosios dalies nuotaikų Tomo balsas puikiai tiko, tai šios ramios, graudžios ir nuoširdžios baladės iš pradžių skambėjo kažkaip juokingai (na juk yra įprasta lyriškose baladėse girdėti lyriškus balsus…..). Bet ilgainiui keistumo jausmas pranyksta ir galima pilnai įsijausti į paprastą, gražią muziką, kuriai atlikėjo balsas suteikia savotiško pikantiškumo.

Bastards (išperos,išgamos, pabaisos…..)

Patikėkit, su pavadinimu nepersistengta……. Jei galite įsivaizduokite patį įtaigiausią psichologinį, siaubo, įtampos ir psichodelikos kupiną filmą – va jo garso takelis pukiausiai galėtų būti ši dalis. Visiškai alternatyvinė, eksperimentinė muzika, kartu su psichodeliniais tekstais suteikia klausytojui labai savotišką jausmų antplūdį, kurio silpnesnių nervų asmenybės tikrai nenorės pakartoti. Panašu, kad šios dainos, tai iš giliausių keistos Waits’o sielos užkaborių ištraukti ir į pasaulį paleisti demonai.

Be jokių svarstymų priskiriu šį įrašą “Nerealios” muzikos kategorijai ir visiem, šiek tiek giliau besidomintiem muziką, labai rekomenduoju šią trilogiją paklausyt. Jei Jums patiks – aš Jus suprasiu, jei negalėsite pakęsti – aš Jus irgi suprasiu, bet dievaži netikiu, kad šis albumas galėtų palikt klausytoją abejingu.

Nelabai pavyko rast geresnės kokybės video iš šio albumo, bet manau tai nemaišys – Tom Waits “Lie To me” iš Brawlers. Toks gan šizofreniškas gabaliukas

Tai tiek apie Tom’ą Waits’ą ir jo “našlaičius”. Man albumas paliko stiprų įspūdį (ar gerą ar blogą dar neapsisprendžiau ), na o Jūs klausykit ir spręskit patys.